- kliova
- kliovà sf. (4) 1. BŽ117 abipusis pasikliovimas, pasitikėjimas: Tarp mergos ir vaikio yra kliova, kad susikliauna, sutinka ir žanijas J. Tuose namuose nėr geros tvarkos, geros kliovõs Lp. 2. susilaikymas, susivaldymas: Savo kalboj jis jokios kliovõs neturi Lš. Kalbėt tai kalbėt, bet reikia ir šiokia tokia kliovà turėt Lš. 3. Ldvn upės dugne esanti šaka ar šiaip kokia kliūtis.
Dictionary of the Lithuanian Language.